Gyvenimas,tai nesibaigiantis mokslas

Sesijos pabaiga.Gavau skolą.Aplinkiniams tai sukelia daugiau emocijų, nei man...Pečius labiau sveria ne neišlaikytas egzaminas, o jų pažįstamos mintys:"Mano vaikas vistiek turi būti geriausias...","Gal ir gerai ,kad ji gavo skolą ne tokia protinga atrodys..."Ir begalė kitų beprasmių ir man nieko nepadėsiančių minčių.Visada mėgau,kai manę supantys žmonės žinotų apie manę kuo mažiau.
Dabar viskas kaupiasi viduje ir norisi rėkti :"Visas gyvenimas yra mokslas!!!!"Ką pakeis kelios savaitės pakartotinio mokymosi?O galbūt, neišlaikius, visa vasara gyventi su skola.Kai kam tai- pražūtis.Ak, kaip tai banalu ir kaip banalu apie tai mąstyti.Atrodo ,kad išsilaikius skolą visas gyvenimas taps be jokiu rūpesčių.Ak,kaip banalu.
Niekas nepagalvoja,kaip yra arti to,kad galbūt jau už kelių dienų nebus kam taisyti tos skolos...Nebus apie ką galvoti ir taip beprasmiškai.Tiesa, ateis kita beprasmybė -galvotų kokia aš buvau nuostabi.Kaip skaudu manęs netekti ir kaip niekingai jie jausis.Aš žinau ,nes ir pati taip jaučiausi,kai netekau draugo.Ir jie taip jautėsi.Tai natūralu.Kodėl nėra natūralu stumti žmogų pirmyn sekas jam ar nesiseka.?Palaikyti nebūtinai žodžiu,bet mintimis.Kodėl negali žmogus suvokti savęs kaip individualybės,kai to taip siekia?Vieni eina keliu, kuris tiesus ir suvaržytas atsakomybės ,bandos jausmo.Kiti eina nesuprasdami kokiu keliu-kur nuves ten ir bus gerai.O aš pasirinkau bendravimo kelią.Kiekvienas mano sukimas iš pagrindinio kelio ir į jį sugrįžus atneša naują pažintį.Naujus bičiulius mano kelyje,kurie vėliau atlieka svarbesnį vaidmenį.
Gyvenimas yra keistas.Noriai atmetu visas tradicijas ir modelius.Tikrai jaučiu ,kad yra gyvenimo dėsniai.Tik jie nėra tokie konkretus.Arba yra konkretūs tik su įvairiomis priemaišomis.Dažniausia lengviausia jais intuityviai naudotis,nei suprasti.Tikiu,kad pasąmonėje slypi visi atsakymai.
Žmogus žino visus atsakymus,tik pasąmonė dažnai susikerta su gyvenimui įprastais moduliais.Negali gyventi vien pasąmone.Bet gyvenime yra nemažai situacijų,kuriose pasąmone gali valdyti ir ugdyti, stebėti.
Kartais bijau nesurasti žmogaus,kuris suprastu ką kalbu ir ką mastau.Kitą vertus galimybė ,kad nesurasiu gali būti labai didelė.Ne todėl ,kad aš esu labai protinga,bet todėl,kad dauguma bijo savo minčių.Bijo ,nes jos nėra tradicinės.Bijo nes yra tokiu,kurie paneigs tavo mintis ir tu nebegalvosi taip.Aš taip pat slapstausi.Ar man reikia argumentuoti kodėl?
Mėgstu žmones ,kurie mažai klausinėja "kodėl".Man taip pat patinka pasakymas,kad tiesiog taip yra "Pastebėjau,kad žmogus linkęs labiau pasitikėti,kai nėra spaudžiamas į kampą.Kai jaučia ,kad gali būti laisvas.Galbūt tai pasąmonė.O aš manau,kad stiprus ir savimi pasitikintis žmogus gali norėti laisvės.Laivės mąstyti, bendrauti su kuo nori daryti.Bet... nekelti savęs aukščiau kitų ir nežeminti kito.Reikia stengtis.
Meilė gyvenimui yra pagrindinis variklis džiaugtis šiandiena ir laukti rytojaus.Meilė sau ir meilė aplinkiniams.Atleisk ir neleisk savęs skaudinti.Tai tokie paprasti žodžiai ,bet taip sunkiai suprantami.Tai nėra gailestis,tai stiprybė.Tada,kada nebijosi likti vienas ,niekad nebusi vienas.Tikėjimas daro stebuklus.Jis neduos valgyti.Valgyti duos ištaisyta skola, o skola ištaisyta bus tada,kada tikėsi ir darysi.Darysi ,kada mylėsi save.Taip taip paprasta ,net graudu.
Įtariu,kad pasaulis linkęs būti juodai baltu.Kada esi nusivylęs kitais, jauti degančia meilę savyje.O kada atrodo,kad viskas taip nuostabu, supranti ,kad jau rytoj visko gali netekti.Tiesiog gali nebebūti.Taip turi būti.O tu tiki ir kas diena virsti stipresniu...