iš kur tas skonis

...kartais nerandi ramybes , o taip ieškai taip ieškai.Nerandi šilumos, o taip kartais norisi.O kitam norisi pasakyti ,kad viskas gerai bus.dabar lijo, o taip norisi ,kad ilgėliau...žmogui visada trūksta ir jis linkęs per didelį visko naudojimą...juk taip norisi daugiau.Siela visada didesne nei kūnas, nei žmogus gali.Galbūt dėl to noro taip daug ir taip kartais gelia,kad net burnoj saldu....

nemiegu dar

Kartais išorinis pasaulis gali būti artimesnis ,nei šeima...Parodžiau mamai šiandien savo pamąstymus.Mama nieko nepasakė, tik atsikėlė ir nuėjo...Supratau-nepatiko...


Ar žinote ,kad vaikai yra kaip gėlės?Jos pačios auga...jas tik reikia mylėti.Kaip supratau iš manęs nebuvo to kas tikimasi...

Mano mamai reikia pagalbos. Nors tiesą pasakius,aš jau nežinau kas jai padės.Nėra taip prastai kaip gali būti, yra tik prastai...Kiekvienas turime savo gyvenimą.Ji šaukiasi dėmesio, meilės, pagarbos, nusižeminimo jai...Nes buvo laikai ,kada ji buvo viena...Ir Dievas jai davė tokį vyrą...Ir dabar Dievas dar ją baudžia velniai žino už ką...

O aš esu per daug laiminga...Taip aš esu.Dėka mamos turiu viska.Turiu smegenis ir supratimą,kad galima gyventi pačiai renkantis ,o ne Dievo valdoma...Manau Dievas turi svarbesniu užsiėmimu ,nei kaip kažkada parinkti jai vyrą ar dar baisesniu vaikus...Ir dukrą,kuri netapo drauge,o juk taip norėjo...

Mano mama yra nuostabi savo tvirtybe ir gera širdimi, deja savigarba joje tokia didelė,kad ji pati jos nenugalėtų....Ją reikia garbinti ir t.t..t Neužtenka mylėti...

Susigūžiu kamputyje ir žinau ,kad pasaulis yra nuostabus savo paprastybe.Atlaidumu ir nuoširdumu.Mylėk kitą,kaip save patį.

Skaudžiausia,kad mylimi žmonės įsivaizduoja save kažkieno valdomi ir kaltina pasaulį,bet tik ne savę ir nieko nedaro...

ak

Dar nėra vakaro,o aš jau noriu,kad jis ateitų...


Šiandiena liūdna.Visada stebėjausi, kaip materialus pasaulis veržiasi į mamos širdį ir dar po 20 metų stebiuosi...Ir aš tokia būsiu???Ak.Žinau , tėvais reiks rūpintis.Tai savaime suprantamas dalykas, bet kada mama nori ,jog mintimis net galvočiau taip,kaip ji nori...Na...To niekada nebus!Ko materialus pasaulis vertas be dvasiško pasaulio??? Ar žinai ,kad nieko?Aš žinau ir tikiu, kad mano bus kitoks ir jau yra kitoks!

Teise klysti.Supratingumas.Atlaidumas.

Man taip to trūksta.

Ir niekam nieko

Šiandien veikiu nieko.Pragulėjau ant savo,mielo, plataus čiužinio.Prasėdėjau internete.Ir toliau šiandien ketinu tai daryti...Jei mėgaujuosi gyvenimu,tai kodėl ne iki galo...Nieko, pasidarau kavos ir toliau nieko nedarau.Juk tai nuostabu.Galvoti, rašyti, jausti.Viską ko tik nori.

Dažnai galvoju,kad gyvensiu pilyje.Tai juokinga?Vargu...Jeigu nori, tai ir turi.

Ak, viskas būtų daug paprasčiau jei darytume,tai ko norime, o ne tai ,ką norėtų kiti...Ką čia ir besakyti, vistiek pilna bus tokių,kurie šūdą mala.

Kartais taip sunku suprasti kas ir kaip.Nežinau.Sunku suprasti ir save.Ką jaučiu.Kodėl jaučiu visada taip skirtingai...Dažniausiai myliu gyvenimą, bet neduok Dieve nekęsiu,aš viską sugriausiu!

Ugnis ir ledas iš tikrųjų manyje gyvena.Ir jei man gaila mano būsimo vyro,kuriam tai reiks pakęsti...

Jei noriu, žydėti šiame pasaulyje man būtinas oras ir vandens gurkšnis,kitaip man bus blogai ,o jums dar blogiau

Ir vistik ,norėjau pasakyti kažką kitą

Žmogus planuoja ,o Dievas juokiasi...

Skamba piktokai, bet nieko čia pikto nėra.Žmogus negali gyventi suplanuoto gyvenimo, bet jis gali siekti tai, ko nori...O Dievas pakreips kuria linkme geriau.Tiesa, Dievas.Man Dievas yra tikėjimas.Neseniai turėjau su kuo kalbėti apie tikėjimą.Tiksliau klausytis jo tiesų ir sakyti savo.Ir dar..atsakinėti į klausimą kas yra mano tikėjimas...Jį galbūt įrodinėti.Tai kvaila.Viskas baigėsi tuo ,kad tas žmogus manę išvadino apsimetėle ir visokia kitokia.Pripažinsiu parodžiau ir savo blogąją pusę,kurios aš ir pati nesuprantu...
Visada šiek tiek bijau dėl tos blogos pusės...Visi nori būti mylimi ir mylėti.Nenoriu,kad kitas žmogus kentėtų dėl jos...Bet ji nedings.Dėka jos aš jaučiuosi stipri.Kartais reikia supykti ant gyvenimo...Suprasdama savo minusus ieškau gyvenime kuo daugiau gėrio ir džiaugsmo.Kūrybinės laisvės minčių, originalumo ir atlaidumo.
Pastebėjau,kad kuo daugiau žmogus darai gyvenime,tuo mažiau laiko lieka blogiems dalykams.Ir vis tik aš labai džiaugiuosi savo gyvenimu.Kokia aš ,ką mastau.Išspausiu viską kas geriausia.

Gyveni tik karta ir tai nežinai kiek.Tai kodėl jau šiandien nepadaryti gerai....
Svarbiausia sielos ramybė.

Per diena norisi parašyti tiek minčių,o kada reikia rašyti aš viską pamirštu.Ne tai ir ne taip norėjau turbūt parašyti.Gal viena diena ir man pasiseks.Mokėsiu rašyti ,taip kad ir man patiktų.Kol kas čia tik kažkas....net nžn kas.